Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija spalio 24 dieną priėmė nutartį dėl juridinio asmens valdymo organų civilinę atsakomybės, bendrovės vadovui ir valdybos nariams sudarius konkurenciją ribojantį susitarimą.
Esmė:
Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovams dėl jų veiksmų taikyti civilinę atsakomybę, už valdymo organo (valdybos) priimtą sprendimą dėl, ko ieškovė negavo pajamų (konkurencinis ribojimas), todėl jie privalo atlyginti žalą. Už ieškovei padarytą žalą yra atsakingi ir valdybos nariai, ir administracijos vadovas. Nes šių asmenų kompetencijoje buvo pareiga priimti sprendimus, kurie neprieštarautu teisės aktams, turėjo veikti rūpestingai ir sąžiningai, ko pasekoje, pažeidė valdybos nariams Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintas rūpestingumo, interesų konfliktų vengimo pareigas ir imperatyviąsias kitais teisės aktais nustatytas pareigas.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. LAT teisėjų kolegija nusprendė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nes nebuvo tinkamai nustatytas civilinės atsakomybės dydis.
Dėl juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės ir CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo
1. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui. Šio straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Sprendžiant ginčą dėl juridinio asmens civilinės atsakomybės taikomos CK 6.246–6.249 ir kituose CK XXII skyriaus straipsniuose nustatytos nuostolių (žalos) atlyginimo taisyklės.
2. Tai reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmoji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) atlikimas: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika dėl juridinio asmens valdymo organų civilinės atsakomybės pakankamai nuosekli ir nuolat plėtojama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018; kt.).
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo (tai reiškia ir dėl kolegialaus įmonės valdymo organo narių) pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai.
5. Byloje buvo nustatyta, kad 2010 m. spalio 8 d. ieškovės valdybos posėdžio darbotvarkės ketvirtu klausimu D. J., M. J. ir A. J. vienbalsiai priėmė sprendimą, kad parduodant prekes UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ būtų nustatyta minimali 10 proc. pelno marža. Konkurencijos taryba 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 2S-2/2015 pripažino, kad UAB „Lukrida“ ir „Manfula“, dalyvaujant ieškovei UAB „Envija“, sudarytas susitarimas dėl kainų derinimo iš UAB „Envija“ perkamoms prekėms pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus. Konkurencijos taryba konstatavo, kad konkurentės UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“, dalyvaujant UAB „Envija“, sudarė draudžiamą susitarimą dėl minimalios 10 proc. pelno maržos taikymo iš UAB „Envija“ perkamiems „MWM“ vidaus degimo varikliams. Šis susitarimas buvo įtvirtintas UAB „Envija“ 2010 m. spalio 8 d. valdybos posėdyje priimtu sprendimu. Šiame posėdyje visi trys dalyvavę valdybos nariai balsavo už tokį sprendimą, o du iš šių valdybos narių buvo susiję su konkurentėmis UAB „Lukrida“ ir UAB „Manfula“ (vienas UAB „Envija“ valdybos narys (ir akcininkas) buvo M. J., jis taip pat tuo metu buvo UAB „Lukrida“ direktorius; kitas UAB „Envija“ valdybos narys (ir akcininkas) buvo D. J., kuris tuo metu buvo UAB „Manfula“ komercijos skyriaus vadovas). Už šį pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė ieškovei 303 600 Eur baudą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovei paskirta bauda sumažinta iki 218 695,61 Eur. Atsakovas T. P. žinojo apie numatomą susitarimą, parengė darbotvarkę valdybos nutarimui priimti, pateikė nutarimo projektą valdybos nariams pasirašyti, dėl jo prieštaravimų nereiškė, apie jį pranešė kitoms draudžiamo susitarimo dalyvėms, draudžiamą susitarimą vykdė.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nutarime, kurio teisėtumas patikrintas teismine tvarka, konstatuotas aplinkybes dėl draudžiamo susitarimo, sprendžia, kad šiuo atveju yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai – sprendimas, prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms, t. y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a punktui, dėl to (priežastinis ryšys) ieškovei buvo skirta 218 695,61 Eur bauda (žala).
7. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teismai aptartas juridinio asmens valdymo organų (jų narių) civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas aiškino tinkamai ir, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad byloje nustatytos visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, jog pagal bylos duomenis ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų faktiškai patyrė daugiau naudos negu žalos, ieškinį atmetė.
8. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinės instancijos teismo teisiniu argumentavimu dėl neteisėtų veiksmų ir žalos galimo santykio, pažymi, kad CK 6.249 straipsnio, apibrėžiančio žalos ir nuostolių sąvokas, 6 dalis nustato, jog tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius.
9. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).
10. Taigi CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatytas žalos ir naudos apskaičiavimas bei įskaitymas sudaro teisines prielaidas išvengti galimo tolesnio teisinio ginčo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tačiau ši norma nėra imperatyvaus pobūdžio, nes nustato teismui ne pareigą, o teisę kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, spręsti dėl gautos naudos įskaitymo į nuostolius. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė byloje įrodytą, konkrečia suma apibrėžtą naudą, ir įvertinęs patirtus nuostolius bei gautą naudą pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, turi teisę spręsti dėl ieškovės patirtų visų nuostolių ar jų dalies įskaitymo į jos gautą naudą.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartą teisės normą pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, taikė netinkamai.
12. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų galėjo ne tik patirti nuostolių dėl paskirtos baudos, bet ir gauti naudos, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kokio dydžio naudą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, gali būti ir atsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį juos atliekant, gavo ieškovė ir kaip šią naudą reikėtų vertinti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus ieškovės gautos naudos iš draudžiamo susitarimo dydis nei administracinėje, nei nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas nebuvo. Konkurencijos tarybos išvados, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, rodantys ieškovės gautas pajamas ir grynąjį pelną tuo laikotarpiu, kai galiojo imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantis susitarimas, neparodo ieškovės gautos naudos dėl vykdomo draudžiamo susitarimo, jei tokia buvo, realaus dydžio ir konkrečios sumos, nes ieškovė neteisėto susitarimo metu vykdė komercinę ūkinę veiklą ir galėjo gauti pelno ne tik dėl neteisėto susitarimo. Naudos dydis, be kita ko, gali būti nustatytas įvertinus, kokia pelno marža prekės buvo pardavinėjamos iki neteisėto susitarimo sudarymo, taip pat įvertinus kainą, už kurią ieškovė jas įsigydavo iki susitarimo ir viso šio susitarimo vykdymo metu.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai teisingam ginčo išsprendimui privalėjo nustatyti konkretų naudos, gautos iš draudžiamo susitarimo vykdymo, dydį. Tik nustačius šį dydį galima spręsti dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo ir žalos įskaitymo į ieškovės gautą naudą. Šioms aplinkybėms nustatyti, esant specialių buhalterinės apskaitos žinių poreikiui, svarstytina galimybė skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).
15. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas ir priėmė procesinį sprendimą nenustatęs reikšmingos (esminės) ginčo sprendimui faktinės aplinkybės dėl ieškovės gautos naudos, jei tokia buvo, iš atsakovų neteisėtų veiksmų dydžio ir nesprendęs, ar gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į ieškovės patirtus nuostolius. Šių aplinkybių nustatymas kasaciniame teisme yra negalimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
16. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
17. Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakė.