Seimas iš Baudžiamojo proceso kodekso išbraukė privataus kaltinimo institutą. Įsigaliojus šioms pataisoms nebebus galima į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka – visos nusikalstamos veikos bus tiriamos bendra tvarka.

Tam dar laukiamas  – Prezidentės pritarimas.

Žvelgiant į šią pataisą teisiniu aspektu – kyla grėsmių dėl asmens teisių įgyvendinimo, jų kokybiško per maksimaliai trumpiausią laiką užtikrinimo, o tai jau laikytina asmens teisių ribojimu, ko pasekoje gali kilti grėsmė žmonių teisių gynimui esant mažiau pavojingoms veikoms. Jeigu privataus kaltinimo procesas visgi bus panaikintas, teisėsauga bus apkrauta dar didesniu krūviu, kurio šiai dienai  dažnai nepajėgia  ir taip operatyviai atlikti, kas reiškia, kad nukentėjęs asmuo galimai nepasieks per maksimaliai trumpiausią laikotarpį savo teisių įgyvendinimo.

S.Banys pastebi, kad sunkiai suvokiami tokie seimo motyvai, ko pasekoje didėja krūvis ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms, varžomos asmens teisės, o  pasiekiamos naudos santykis laikytinas dviprasmišku.

Nors pripažinkime – panaikinus privataus kaltinimo procesą, pastarosios bylos bus tiriamos policijos,  kas reiškia, kad nukentėjusiajam reikės surašyti pagrįstą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir teikti prašymus byloje.  Kas neretai iki  šiol buvo našta nukentėjusiajam, nes savarankiškai renkant įrodymus asmuo – jo atstovas neturėjo galimybės veikti naudojantis operatyvinės veiklos įstatymu, kas reiškia, ribotą galimybę rinkti įrodymus.

Žvelgiant į šiu dienų situacija – neretai dėl smulkių veikų policija atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus, nurodant nukentėjusiajam tai daryti privataus kaltinimo tvarka. Dėl to įsigaliojus naujoms pataisoms, netik didės darbo krūvis renkant įrodymus, bet daugės skundų dėl nepradėtų ar nutrauktų ikiteisminių tyrimų, ko pasekoje tiek prokuratūros, tiek teismų darbo krūvis tiks augs.