Ši nuotrauka – ne apie duris, langus ar apklausos patalpą. Ji apie ribą.
Ribą tarp to, ką valstybė turi teisę tirti, ir to, į ką ji neturi teisės kištis vien todėl, kad žmogus tapo įdomus tyrimui.
Asmens paklausimas nėra „pokalbis“. Apklausos metu valstybės institucija įgyvendina procesinę galią. O bet kokia procesinė galia turi savo ribas.
Kai žmogus apklausiamas, klausimas nėra vien tai, ką jis pasakys. Esminis klausimas – ar jis buvo tinkamai informuotas apie savo teises,
ar jam užtikrinta teisė į gynybą ir ar valstybė veikia pagal įstatymą, o ne pagal patogumą.
Ir čia atsiranda gynėjas.
Gynėjas nėra proceso trukdis. Gynėjas yra žmogaus teisės į gynybą garantas.
Jo pareiga nėra „ištraukti“ žmogų iš atsakomybės. Jo pareiga – užtikrinti, kad atsakomybė būtų nustatoma teisėtu būdu,
o ne spaudimu, interpretacijomis, prielaidomis ar bandymu žmogaus privatų gyvenimą paversti įtarimo šaltiniu.
Privatus gyvenimas nėra viešas tyrimo laukas vien todėl, kad institucijai kyla klausimų.
Įtarimas nėra įrodymas.
Klausimas nėra kaltė.
Apklausa nėra prisipažinimas.
O žmogaus teisės nėra kliūtis teisingumui.
Priešingai – būtent įstatymo laikymasis yra riba tarp teisėto baudžiamojo proceso ir savivalės.
Todėl gynėjas turi klausti ne tik:
„Kuo šis žmogus įtariamas?“
Jis privalo klausti ir:
„Kokiu pagrindu? Kokiais įrodymais? Kokia procesine tvarka? Ar ši informacija apskritai gali būti renkama? Ar buvo laikomasi žmogaus teisės į gynybą? Ir kur šioje vietoje baigiasi valstybės interesas bei prasideda žmogaus privatus gyvenimas?“
Nes valstybė, turėdama teisę tirti nusikalstamas veikas, neturi teisės pamiršti, kad žmogus nėra proceso objektas be teisių.
Ir būtent čia prasideda tikras gynėjo darbas.
Ne tada, kai reikia gražiai kalbėti teismo salėje.
O tada, kai reikia pasakyti „NE“ ten, kur procesinė galia pradeda peržengti įstatymo ribas.
Teisinėje valstybėje žmogaus teisių apsauga nėra privilegija „geriems“ žmonėms.
Ji skirta kiekvienam.
Nes jeigu šiandien leisime peržengti ribą tam, kurį visuomenė laiko įtartinu, rytoj klausimas bus nebe apie tai, ką žmogus padarė, o apie tai, ką institucijai bus leidžiama daryti su žmogumi.
O tai jau yra ne vien vieno asmens byla. Tai – teisinės valstybės klausimas.