Retai pasitaikanti baudžiamojo proceso situacija, bet vis dar nutinka.
💡 Žinotina, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios baudžiamojo proceso kodekso nurodytos aplinkybės.
💡 Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
📖 Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
Visgi praktikoje dar pasitaiko, kad pareiškėjas pateikęs procesini dokumentą pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos gauna iš policijos atsakymą – raštą, bet ne nustatytos formos ir turinio nutarimą.
Pažymėtina, kad raštai skundžiami pagal administracinių bylų teisenos procesą, o tuo tarpu nutarimą apskųsti numatytos baudžiamojo proceso kodekso normos.
Visgi šioje praktinėje situacijoje pavyko laiku sureaguoti ir apginti kliento teisėtus interesus, netik pateikiant skundą dėl netinkamai vedamo ikiteisminio tyrimo proceso, bet ir apskundus gautą nutarimą, kuris nebuvo pakankamai motyvuotas, argumentuotas.
Procesas grąžintas pakartotiniam tyrimui atgal, kur jau proceso šalys pasiekė konsensusą.