Kibernetinė ataka įmonėje: teisinė atsakomybė ir ką privalo žinoti verslas

Kibernetinė ataka įmonėje: teisinė atsakomybė ir ką privalo žinoti verslas

Simas Banys – Kibernetinė ataka įmonėje: teisinė atsakomybė ir ką privalo žinoti verslasKibernetinė ataka šiandien gali tapti ne tik technologiniu incidentu, bet ir rimta įmonės teisine, finansine bei reputacine problema.

Įsivaizduokime situaciją: pirmadienio rytą įmonės darbuotojai nebegali pasiekti klientų duomenų, neveikia vidinės sistemos, sutrinka paslaugų teikimas, o įmonės veikla iš dalies arba visiškai sustoja.

Pirmasis klausimas paprastai būna techninis – kaip atkurti sistemas?

Tačiau kartu kyla ir teisiniai klausimai: kas atsakingas už sprendimų priėmimą, ar būtina informuoti kompetentingas institucijas, ar buvo pažeisti asmens duomenys ir kokios pasekmės gali kilti įmonei?

1. Kibernetinio saugumo įstatymas: pareiga pranešti apie incidentą

Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme nustatytos pareigos, susijusios su didelių kibernetinių incidentų pranešimu.

Tam tikriems įstatymo taikymo srityje esantiems subjektams numatyti šie terminai:

  • Ankstyvasis perspėjimas – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sužinojimo apie didelį incidentą.
  • Pranešimas apie incidentą – ne vėliau kaip per 72 valandas nuo sužinojimo apie didelį incidentą.

Svarbu įvertinti, ar konkreti įmonė patenka į įstatymo taikymo sritį, ar įvykis atitinka didelio kibernetinio incidento kriterijus ir kokios konkrečios pareigos jai taikomos.

2. Asmens duomenų apsauga:

Kibernetinio incidento metu gali būti prarasti, pakeisti, neteisėtai atskleisti arba tapti nepasiekiami klientų, darbuotojų ar kitų asmenų duomenys.

Jeigu įvyksta asmens duomenų saugumo pažeidimas, duomenų valdytojui gali atsirasti pareiga apie jį pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reguliavimą, kai tokia pareiga taikoma, pranešimas turi būti pateiktas nepagrįstai nedelsiant ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip per 72 valandas nuo sužinojimo apie pažeidimą.

Ne kiekvienas IT sutrikimas automatiškai reiškia pareigą pranešti apie asmens duomenų saugumo pažeidimą. Būtina įvertinti konkretaus įvykio pobūdį, riziką fizinių asmenų teisėms ir laisvėms bei taikomas BDAR išimtis.

3. Vadovybės atsakomybė ir pasirengimas

NIS2 direktyvoje įtvirtintas vadovybės vaidmuo kibernetinio saugumo rizikos valdymo srityje.

Subjektų, kuriems taikomi šie reikalavimai, vadovybė turi dalyvauti tvirtinant ir prižiūrint kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones.

Todėl kibernetinis saugumas nėra vien IT skyriaus klausimas. Tai ir įmonės valdymo, vidaus kontrolės bei veiklos tęstinumo dalis.

4. Ką įmonė turėtų pasirengti iš anksto?

Siekiant sumažinti teisines ir veiklos rizikas, verta įvertinti:

  • Ar įmonė turi aiškų kibernetinių incidentų valdymo planą?
  • Ar darbuotojai žino, kam ir kaip pranešti apie incidentą?
  • Ar nustatyti atsakingi asmenys, priimantys sprendimus?
  • Ar įvertintos pareigos pagal Kibernetinio saugumo įstatymą ir BDAR?
  • Ar yra numatyta, kaip informuoti klientus, partnerius ir institucijas?
  • Ar įmonė gali tęsti veiklą sutrikus pagrindinėms informacinėms sistemoms?

Teisinė rizika prasideda dar prieš ginčą

Kibernetinio incidento metu svarbu ne tik kuo greičiau atkurti įmonės sistemas, bet ir tinkamai valdyti teisinius, sutartinius bei organizacinius klausimus.

Mano požiūriu, verslo pasirengimas turi prasidėti dar iki incidento – nuo aiškiai paskirstytų atsakomybių, veiksmų plano ir teisinių pareigų įvertinimo.

Jeigu jūsų įmonei reikia įvertinti kibernetinio incidento teisines pasekmes, sutartines rizikas ar pasirengimą galimam ginčui, verta tai padaryti dar prieš susiduriant su kritine situacija.

Šiame tekste pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena teisinė situacija yra individuali, todėl būtina įvertinti konkrečias aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą. turinis rengtas pagal galiojančius teisės aktus iki 2026 11 09 d. , t.y. nuomonės publikavimo diena.