Įmonės vadovas kasdien priima sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu: finansais, darbuotojais, sutartimis, rizikų vertinimu, investicijų pritraukimu ir kitais veiklos klausimais. Ne visi šie sprendimai būna pelningi. Tačiau nesėkmingas verslo sprendimas savaime nereiškia, kad vadovas privalės asmeniniu turtu atlyginti bendrovei patirtus nuostolius.
Esminis klausimas – ne tai, ar sprendimas buvo sėkmingas, o tai, ar jis buvo priimtas rūpestingai, sąžiningai, turint pakankamai informacijos ir nepažeidžiant įstatymuose nustatytų pareigų.
Lietuvos teismų praktikoje galima išskirti kelias situacijas, kuriose ši riba tampa ypač svarbi.
1. Kai įmonės turto apskaita tampa vadovo atsakomybės klausimu
Konkrečioje situacijoje gali būti vertinamos skirtingos aplinkybės, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį.
Pavyzdžiui:
a) Gamybinėje įmonėje – ar ilgą laiką egzistavo reikšmingas materialinių vertybių trūkumas, kaip jis susidarė, ar buvo vykdoma tinkama turto apskaita ir kontrolė.
b) Paslaugų teikimo įmonėje – ar apyvartinės lėšos buvo naudojamos pagrįstoms veiklos išlaidoms ir įsipareigojimams vykdyti, ar jos buvo naudojamos nepagrįstai, švaistomos arba nukreipiamos asmeniniams poreikiams tenkinti.
Gamybinės įmonės atveju vadovas galėjo žinoti apie turto trūkumą, tačiau nesiimti tinkamų priemonių problemai spręsti. Inventorizacijos metu galėjo būti naudojami duomenys, neatitinkantys faktinės situacijos, o realaus turto likučio kontrolė nebuvo užtikrinta.
Tokiu atveju vertinama ne vien pati turto trūkumo aplinkybė, bet ir vadovo žinojimas apie ją, pateiktų dokumentų tikrumas bei tai, ar jis ėmėsi priemonių tinkamai apskaitai ir turto kontrolei užtikrinti.
Paslaugų įmonės atveju vadovas galėjo inicijuoti arba patvirtinti lėšų panaudojimą, nepakankamai įvertinęs bendrovės finansinę padėtį, nepalikdamas pakankamai lėšų jau žinomiems įsipareigojimams vykdyti, pavyzdžiui, darbuotojų atostoginiams išmokėti, arba reikšmingą bendrovės lėšų dalį naudodamas asmeniniams poreikiams tenkinti.
Pastaba: buhalterinės apskaitos tvarkymo perdavimas specialistams savaime neatleidžia vadovo nuo pareigos organizuoti apskaitą ir užtikrinti tinkamą dokumentų bei bendrovės turto (lėšų) kontrolę.
2. Kai įmonės finansiniai sunkumai ignoruojami per ilgai
Kita reikšminga rizikos situacija susidaro tada, kai įmonė nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų, tačiau jos vadovas toliau tęsia veiklą, prisiima naujus įsipareigojimus ir nesiima įstatymuose numatytų veiksmų.
Tokiais atvejais vertinama, kada vadovas turėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki, kokių veiksmų jis ėmėsi ir ar jo neveikimas padidino kreditoriams padarytą žalą.
Svarbu tai, kad atsakomybė neatsiranda automatiškai vien dėl įmonės bankroto. Turi būti nustatytos konkrečios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai arba neveikimas, žala, priežastinis ryšys ir įstatyme reikalaujama kaltė.
Atkreiptinas dėmesys: vadovas negali neribotai pateisinti neveikimo viltimi, kad verslo padėtis savaime pagerės. Finansinių sunkumų laikotarpiu būtina dokumentuoti įmonės finansinės būklės vertinimą, priimtus sprendimus ir veiksmus, kurių imtasi siekiant apsaugoti bendrovės bei kreditorių interesus.
3. Kai vadovas priima rizikingą verslo sprendimą
Verslas neatsiejamas nuo rizikos. Investicija gali nepasiteisinti, klientas gali neatsiskaityti, o pasirinkta plėtros strategija – neatnešti laukto rezultato.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad vadovas neturi atsakyti vien todėl, kad sprendimas vėliau pasirodė ekonomiškai nenaudingas. Taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, tačiau ji nėra absoliuti apsauga.
Pavyzdžiui, jeigu vadovas sudaro sandorį neturėdamas esminės informacijos, ignoruoja akivaizdžius rizikos požymius, veikia interesų konflikto sąlygomis arba priima akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą, kurio negali argumentuotai paaiškinti turėta informacija ir aplinkybėmis, gali kilti klausimas dėl jo civilinės atsakomybės.
Įžvalga: teisiškai svarbu ne vien tai, kokį sprendimą vadovas priėmė, bet ir tai, kokią informaciją turėjo, kokias alternatyvas įvertino, kokias rizikas numatė ir kaip pagrindė savo pasirinkimą.
4. Kai kreditorius reikalauja žalos atlyginimo tiesiogiai iš vadovo
Verslo sprendimų priėmimo taisyklė, taikoma vertinant vadovo atsakomybę bendrovės atžvilgiu, savaime nepašalina galimybės kreditoriui reikšti tiesioginį ieškinį vadovui.
Tokiu atveju būtina nustatyti, ar vadovas atliko konkrečiam kreditoriui neteisėtus veiksmus, ar pažeidė jam tenkančias pareigas ir ar būtent dėl šių veiksmų kreditoriui buvo padaryta tiesioginė žala.
Vien netinkamas įmonės valdymas ar neįvykdyta sutartis savaime nėra pakankamas pagrindas vadovo asmeninei atsakomybei.
Įžvalga: būtina atskirti bendrovės patirtą žalą nuo individualiai kreditoriui padarytos žalos. Tai skirtingi atsakomybės pagrindai, kuriems taikomi skirtingi įrodinėjimo reikalavimai.
Ką galėtų daryti įmonės vadovas?
Praktikoje vadovo atsakomybės riziką mažina ne vien formalūs dokumentai, bet ir realiai veikianti sprendimų priėmimo bei kontrolės sistema:
- Reguliariai vertinti įmonės finansinę būklę ir gebėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
- Užtikrinti patikimą apskaitą, inventorizaciją ir bendrovės turto kontrolę.
- Reikšmingus verslo sprendimus pagrįsti turima informacija ir rizikos vertinimu.
- Fiksuoti interesų konfliktus ir tinkamai juos spręsti.
- Pastebėjus nemokumo požymius, nedelsiant įvertinti įstatymuose nustatytas pareigas ir galimus veiksmus.
- Užtikrinti, kad bendrovės dokumentai ir turtas būtų išsaugomi bei perduodami teisės aktų nustatyta tvarka.
Apibendrinant
Įmonės vadovo pareigos nėra vien formalus įgaliojimas pasirašyti sutartis ar atstovauti bendrovei. Tai pareiga veikti rūpestingai, sąžiningai ir bendrovės interesais.
Tačiau svarbu ir kita pusė: vadovas neturi būti laikomas atsakingu už kiekvieną nesėkmingą verslo sprendimą. Asmeninei civilinei atsakomybei būtina nustatyti visas konkrečiu atveju taikytinas įstatyme numatytas atsakomybės sąlygas.
Todėl tinkamas klausimas nėra „ar įmonė patyrė nuostolių?“. Tinkamas klausimas – „kokius konkrečius veiksmus arba neveikimą atliko vadovas, kokią pareigą jis pažeidė ir ar būtent dėl to atsirado žala?“
Šiame tekste pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena teisinė situacija yra individuali, todėl būtina įvertinti konkrečias aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą.