Viešųjų pirkimų įstatymo naujovės – mažos vertės pirkimai, verslui būtina pasiruošti.

Nemaža dalis Lietuvos įmonių pajamų generuojama per viešuosius pirkimus, vykdant šių pirkimų sutartis. Todėl valstybinio sektoriaus organizuojami mažos vertės pirkimai yra svarbi smulkaus ir vidutinio verslo gyvavimo dalis. Kuri generuoja planuojamas smulkaus ir vidutinio verslo rentabilias pajamas ir išlaiko darbo vietas, kas leidžia galutiniam vartotojui gauti paslaugas iš tekėlo, kuris kryptingai siekia kokybės teikiant šias paslaugas, t.y., aktualu siekiant užtikrinti kokybę mažose regionuose, už palankiausią kainą vartotojui.

Mažos vertės pirkimai gali būti vykdomi, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 tūkst. Eur (be PVM), o darbų – 145 tūkst. Eur (be PVM). Mažos vertės pirkimai apima paslaugų ar darbų pirkimus.

VERSLO TEISE SPRENDIMAI 1

SIMAS BANYS

Todėl kyla nuostaba kai matome naująjį Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), su tam tikromis išimtimis, kuris įsigalios 2017 m. liepos 1 d. Jame mažos vertės pirkimams yra numatyta naujovių.

Viena iš naujovių – nebeliks trijų pasirinktų tiekėjų apklausų iki 50 tūkst. ar rangovų – iki 140 tūkst. Eur vertės pirkimuose Įsigaliojus naujajam VPĮ ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patvirtintam Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašui, šio aprašo nustatyta tvarka klasikinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms bus apribota galimybė organizuoti neskelbiamas tiekėjų apklausas.

Tokias apklausas bus galima atlikti, tik jei numatoma pirkimo sutarties vertė bus mažesnė kaip 10 tūkst. Eur be PVM ar kai dėl akivaizdžiai objektyvių aplinkybių tiekti prekes ar teikti paslaugas bei atlikti darbus galės tik vienintelis tiekėjas.

Taigi, bus ribojama galimybė atlikti pasirinktų tiekėjų neskelbiamą apklausą ir atsiras prievolė viešai apie tai skelbti CVP IS. Kas šiuo atveju matyti, kad labiausiai galimai nukentės eilinis vartotojas, kuriam bus reikalinga užtikrinti skubių būtinų paslaugų teikimą, tačiau viešųjų pirkimų įstatymas nurodys, kad deja vartotojas gaus laukti kol perkančioji organizaciją užtikrindama prievolių teikimą jam vadovausis pareiga išlaikyti pirkimo procedūras – kurios skaidant į terminus apimą ganėtinai ilgą laiko tarpą.

Pagal dabar galiojančią tvarką, perkančiosios organizacijos pasitvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse gali savo nuožiūra nusistatyti sąlygas, kada mažos vertės pirkimai yra skelbiami. Be to, jei pirkimo vertės bus didesnės nei 10 tūkst. Eur be PVM, perkančiosios organizacijos privalės įsigyti prekių, paslaugų ir darbų tik iš centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT). Nenorėdamos to daryti, privalės turėti svarių argumentų, kad skelbiamas apklausas turėtu teisę vykdyti savarankiškai. Todėl akivaizdu, kad centralizuotas pirkimas ir paslaugos teikimas į mažuosius regionus, gali būti žalingas vartotojo gaunamų paslaugų kokybės ir kainos santykiui, nes verslas gebantis pasiūlyti geriausią-neretai mažiausią kainą, orientuotas į didžiuosiu regionus, kuriuose jie patys ir bazuojasi.

Reziumuojant artėjančius pokyčius, perkančiosioms organizacijoms privalu skubos tvarka peržiūrėti visas besibaigiančias pirkimo sutartis ir/ar nustatyti naują poreikį, atlikti tiekėjų apklausas išlaikant galiojančias procedūras, ko pasekoje būtu sudaryta tiek naujų pirkimo sutarčių, kad užtikrinti galutinio vartotojo teises maksimaliai kokybiškai, kad visą pereinamąjį laikotarpį nenutrūktu paslaugų teikimas vartotojams.

Nes kaip praktika rodo, pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamai kils daug klausimų dėl naujosios viešųjų pirkimų tvarkos praktinio pritaikymo, įsigaliojus naujajam VPĮ ir mažos vertės pirkimų tvarkos aprašui, visos apklausos, kurių vertė bus didesnė nei 10 tūkst. Eur be PVM , privalės būti viešai skelbiamos CVP IS, apie tai paskelbiant VPT patvirtintą skelbimo formą ir pirkimo sąlygas arba perkama iš centrinės perkančiosios organizacijos.

Vartotojų teisės turint ar įsigyjant būstą
Galima bus dirbti ir darbdaviui, ir konkurentui
www.manoteisininkas.lt - visos teisinės paslaugos