VMI paaiškinimas dėl valdybos narių ir stebėtojų tarybos narių veiklos priskyrimo individualiai veiklai.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. ženkliai išaugo mokesčiai valdybos narių pajamoms už veiklą valdybose. Valdybos nario paslaugos nepriskiriamos individualiai veiklai, todėl nuo visų išmokų valdybos nariui reikia mokėti 26,3% valstybinio socialinio draudimo įmokas, pasirinkus papildomus pensijų kaupimo fondus mokėtina suma gali kilti ir iki 28,3%. Ir šie mokėjimai jokių apmokestinamųjų ribų neturi.
Tuo tarpu, lyginant jei valdybos narys, įregistravęs individualią veiklą, mokėtų daug mažesnes VSD, PSD įmokas ir GPM. Tokiu atveju GPM reikia mokėti jau nebe nuo visos sumos, o nuo 70% apmokestinamųjų pajamų (30% į sąnaudas leidžiama nurašyti be dokumentų). O PSD ir VSD įmokas galima mokėti tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų.
Imant „Sodros“ įmokos nuo individualios veiklos ir didesnės – 38,7%, o ne 26,3% – tačiau jos skaičiuojamos nuo ženkliai mažesnės sumos. Be to, jos visai nebeskaičiuojamos nuo didesnės kaip 28 vidutinių darbo užmokesčių sumos (šiuo metu tai sudaro 20.753 Eur).
LR akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį renka stebėtojų taryba, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar jos pavienius narius nesibaigus jų kadencijai.
Pagal akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurį renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai.
valdybos narių ir stebėtojų tarybos narių veikla VMI požiuriu
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, jog valdybos nario veikla neturi savarankiškumo ir versliškumo požymių, todėl nelaikytina individualia veikla. Sprendimai valdybose priimami kolegialiai, balsuojant kiekvienam nariui, valdybos ir stebėtojų tarybos narys pats nekompensuoja jokių savo kaip nario patirtų išlaidų ir neinvestuoja jokių savo lėšų, pažymi VMI.
Žvelgiant akcinių bendrovių įstatyme nustatytą valdybos ir stebėtojų tarybos nario rinkimo ir atšaukimo tvarką, sprendimų priėmimo būdą (t. y. kai sprendimai priimami kolegialiai, balsuojant kiekvienam nariui) ir į kitas aplinkybes (pvz., valdybos ir stebėtojų tarybos narys pats nekompensuoja jokių savo – kaip nario patirtų išlaidų ir neinvestuoja jokių savo lėšų, reikalingų veiklai vykdyti), VMI požiūriu – gyventojo, esančio Lietuvos įmonių valdybos arba stebėtojų tarybos nariu, vykdoma veikla neturi savarankiškumo ir versliškumo požymių, todėl pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 2 str. 7 dalies nuostatas nelaikytina individualia veikla.
Tačiau, kai gyventojo – valdybos nario valdyboje ar stebėtojo tarybos nario stebėtojų taryboje vykdoma veikla tenkina GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatytus individualios veiklos kriterijus, jo veikla gali būti laikoma individualia veikla. Pvz., nuolatinis Lietuvos gyventojas yra kelių užsienio įmonių valdybos nariu.
- Dėl deklaracijų neatitikimų su VMI teks aiškintis patiems
- Deklaruojant turtą svarbi 1.500 Eur riba
Kai valdybos nario ar stebėtojų tarybos nario veikla netenkina GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatytų individualios veiklos kriterijų, tokiam gyventojui už valdyboje ar stebėtojų taryboje vykdomą veiklą išmokėtos išmokos laikomos valdybos ir stebėtojų tarybos nariui išmokėtomis metinėmis išmokomis (tantjemomis) ir/arba pajamomis už vykdytas valdymo funkcijas (žymimomis 44 pajamų rūšies kodu), nuo kurių šias išmokas išmokanti Lietuvos įmonė privalo išskaičiuoti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Žvelgiant į VMI poziciją, iškyla pastabos ir dviprasmybė
Pastebėtina,žvelgiant akcinių bendrovių įstatyme nustatytą valdybos ir stebėtojų tarybos nario rinkimo ir atšaukimo tvarką, sprendimų priėmimo būdą matyti, kad kiekvienas narys veikia savarankiškai, savo diskrecijos/kompetencijos ribose, taip galutinis sprendimas priimamas basų dauguma, tačiau tai sudaroma tik iš pavienių balso teisę turinčių asmenų savarankiško veikimo/sprendimo priėmimo teisės. Todėl privalu išskirti, kad valdymo paslaugų sutartį tiek bendrovė, tiek valdybos narys sudaro tik savanoriškais pagrindais. Asmuo nėra ir negali būti įpareigojamas sutikti būti ar nebūti valdybos nariu.
Taip pat nėra ir negali būti įpareigojamas sudaryti valdymo paslaugų sutartį dėl akcininkų susirinkimo sprendimo jį išrinkti.
Teisės aktai numato, kad asmuo visuomet gali derėtis dėl sutarties sąlygų, akceptuoti arba atsisakyti pasirašyti sutartį.
Esant tokioms aplinkybėms, kuomet asmuo atsisako sudaryti sutartį, akcininkams privalėtu sušaukti, sekanti valdybos posėdi ir svarstyti bei išrinkti kitą valdybos narį.
Vertinant valdymo paslaugų sutartį, gali būti įtraukiamos nuostatos, kad valdybos narys įsipareigoja dengti visas su savo teikiamomis valdymo paslaugomis susijusias išlaidas asmeniškai. Ką tai reiškia, kad bet koks išlaidų dengimas savo lėšomis yra akivaizdus versliškumo požymis, nes kitu atveju tektu kalbėti apie kompensavimo mechanizmą arba veiklą paramos pagrindais.