Turto padalijimas, skyrybų metu.

www.ManoSkyrybos.lt


Sutuoktinių turto teisinis režimas

     Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal įstatymą ir pagal sutartį. CK 3.83 straipsnyje nustatyta sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą sudarant vedybų sutartį. Ją sudarius sutuoktiniai išvengia teisės normų taikymo, reguliuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Tai yra, sutartyje nustatytam turto teisiniam režimui taikomas pirmumas. Nuosavybės teisė gali būti asmeninė ir bendroji. Bendroji nuosavybės teisė savo ruožtu skirstoma į bendrąją dalinę ir bendrąją jungtinę nuosavybės teisę.

Įstatymu nustatytas turto teisinis režimas

     „Bendro krepšio“ taisyklė taikoma turtui, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad jų bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos. Todėl kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises turtą naudoti 50/50, valdyti bei juo disponuoti. Tokio turto nuosavybės dalys yra nustatomos tik dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Vienas iš tokio turto padalijimo pagrindų yra santuokos nutraukimas.

Asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, atitinkantis vieną iš dviejų kriterijų. Tai turto įsigijimo momentas arba turto įsigijimo pagrindas. Turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Koks turtas laikomas asmenine nuosavybe nustato CK 3.89 straipsnis. Jame nurodomi pagrindai.  Pavyzdžiui, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą apibrėžia, kad kiekvieno sutuoktinio paveldėtas ar jam dovanotas turtas po santuokos sudarymo yra jo asmeninė nuosavybė.

Turtas, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktiniu nuosavybe, nutraukiant santuoką nedalytinas. Jis ir lieka to sutuoktinio, kuriam jis priklauso, nuosavybe.

Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas nutraukiant santuoką

Bendro jungtinio turto padalijimo klausimas išsprendžiamas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka. (Santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinio (sutuoktiniu) kaltės). Pažymėtina, jog sutuoktiniai gali pasidalinti turtą ir sutartimi, patvirtinta notarine tvarka, iki nutraukiant santuoką. Tokiu atveju sutartimi pasidalintas turtas jau nebus dalinamas. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo arba ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Nutraukiant santuoka bendru sutikimu, turi būti pateikta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje be kitų klausimų turi būti susitarta ir dėl turto padalinimo. Teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina pateiktą sutartį. Tačiau, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai susitars išnaujo dėl dalintino turto, atsižvelgiant į teismo pastabas bei pateiks naują sutartį.

Nutraukiant santuoką kitais būdais ir nesant turto padalijimo sutarties, vadovaujamasi CK 3.118 straipsnyje įtvirtinta turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.

Skyrybų metu, turto sąvoka apima: aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Likęs turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus kai leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Svarbu, atkreipti dėmesį, kad parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, visuomet turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko/ų interesus, vieno iš sutuoktinio/ų sveikatos būklę/s bei turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes.

Nukrypimas nuo lygių dalių principo

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas jau į minėtasias aplinkybęs, t.y, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apginti sutuoktinio ir/ar vaiko interesus. Vadinasi, skyrybu proceso metu turi būti išskiriami pakankamai aiškūs nukrypimo nuo lygių dalių kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pažymėtina, kad sutuoktinių gaunamos pajamos  -  turtine padėtis, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai yra reikšminga aplinkybė. Tačiau būtina pastebėti, jog vieno sutuoktinio kaltė dėl skyrybų, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

P.S. Turto padalijimas, skyrybų metu. Informacija pagrįsta teisės aktų bei teismų praktikos analize . Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada.

Kreipkitės telefonu +370 683 02037 arba el. paštu: info@manoteisininkas.lt

Siūloma tobulinti obligacijų savininkų interesų gynimą
Mokestinių bylų praktika Nr.1
www.manoteisininkas.lt - visos teisinės paslaugos