Galima bus dirbti ir darbdaviui, ir konkurentui

Darbuotojai galės vienu metu dirbti ir pagrindiniam darbdaviui, ir konkurentui, nebent vienas iš darbdavių darbuotojui sutiks mokėti 40% kompensaciją už tai, kad jis nedirbtų konkurentui.

Tokią Seimo Darbo kodekse įteisintą nuostatą S.Banio nuomone yra nesusipratimas.

Seimas pritarė nekonkuravimo susitarimų pataisoms, kad darbdaviai mokėtų 40% atlyginimo dydžio kompensaciją darbuotojui ne tik tuo atveju, jei nekonkuravimo draudimas taikomas po darbo santykių pabaigos (iki 2 metų), bet ir darbo santykių metu. Tai reiškia, kad darbdavys, norėdamas drausti savo darbuotojui dirbti konkurentui arba turėti savo su darbdaviu konkuruojantį verslą, turėtų mokėti papildomai prie atlyginimo 40% dydžio išmoką.

Pastebėtina, kad jokioje ES jurisdikcijoje nėra reikalavimo mokėti nekonkuravimo kompensaciją, kol darbuotojas dirba įmonėje. Tokios nekonkuravimo kompensacijos mokamos tik tuo atveju, jei draudimai taikomi pasibaigus darbo santykiams, nes darbo santykių metu darbuotoją saisto lojalumo darbdaviui pareiga – tai yra elementaru

Žvelgiant į situaciją, tokį reguliavimą nesunku yra apeiti, juk darbdavys gali nustatyti mažesnį bazinį atlyginimą ir likusią atlyginimo dalį pavadinti kompensaciją už nekonkuravimą. Dėl tokio pokyčio nukentėtų tik darbuotojai, nes pasibaigus darbo santykiams išmoką jie gaus nuo 40% mažesnio atlyginimo.

„Tikiuosi šią klaidą Seimas ištaisys“

LAT sprendimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pripažino, kad darbdavys neteisėtai atleido darbuotoją, kuris papildomai dirbo kitame darbe, ir taip sukūrė naują teismų praktiką šiuo klausimu.

Darbuotojo darbo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad dirbdamas įmonėje darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško įmonės leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų.

Byloje buvo kilęs ginčas dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo teisėtumo. Teismas, vertindamas drausminės nuobaudos pagrįstumą, nustatė, kad ji skirta taip pat už tai, kad ieškovas be išankstinio raštiško bendrovės sutikimo dirbo versle, esančiame už bendrovės ribų, pristatydavo prekes kitos įmonės vardu ir naudai. Teismai konstatavo, kad darbuotojas pažeidė darbo pareigas, nes darbo laiku veikė ne darbdavio, o savo sutuoktinės interesais. Tačiau laikė, kad darbdavio darbuotojui taikyta drausminė nuobauda yra per griežta, nes dėl darbuotojo veiklos nenukentėjo darbdavio interesai, todėl darbuotojo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Šį savo sprendimą teismai motyvavo tuo, kad minėtas susitarimas dėl nekonkuravimo nėra teisingas ir protingas darbuotojo atžvilgiu, nes suteikė darbdaviui nepagrįstą pranašumą, todėl, įvertinus tai, kad darbuotojas buvo priklausomas nuo darbdavio, laikė, kad darbdavys pažeidė darbuotojo teisę į papildomas pajamas. Taip pat pabrėžė, kad minėtu darbo sutarties sąlygos draudimu darbdavys taikė darbuotojui darbo veiklos ribojimą, tačiau nemokėjo jokios kompensacijos už darbuotojui nustatytus įsipareigojimus, todėl elgėsi nesąžiningai.

Kasacinis teismas, vertindamas minėtą darbo sutarties sąlygą, pareiškė, kad šalių sudarytas susitarimas nustatė darbuotojui pareigą dirbant pas darbdavį gauti išankstinį darbdavio leidimą dirbti, dalyvauti ar veikti kitoje įmonėje ar versle už darbdavio įmonės ribų. Tokiu būdu tam tikru mastu suvaržoma Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą ir kartu ribojama asmens galimybė gauti didesnes pajamas. Būtent šiais požymiais pasižymi nekonkuravimo susitarimai.

Teismas pakartojo ankstesnę savo praktiką, kad nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija.

Be to, teismas dar kartą akcentavo, kad kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštos apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų ir kt. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas darbdavio argumentą, kad už nekonkuravimo susitarimą, galiojantį darbo santykių metu, neturi būti kompensuojama, laikė nepagrįstu.

Todėl, konkrečioje byloje nenustačius, kad darbdavys darbuotojui mokėjo papildomą kompensaciją už nekonkuravimą, kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismo sprendimui pripažinti tokią darbo sutarties sąlygą negaliojančia.

Sutinkama ir kitokių sprendimų

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi LAT sprendimai tuomet buvo priimti, kai darbo teisė nereglamentavo nekonkuravimo susitarimų ir teismai remdavosi paprastai Civilinio kodekso (CK) nuostatomis, kurios numatė nekonkuravimo draudimą prekybos agentams. Pagal CK kompensaciją už nekonkuravimą taip pat reikėdavo mokėti tik pasibaigus sutarčiai.

Visose šiose bylose viena ar kita forma buvo pasakyta, kad nekonkuravimo kompensacija mokama už laikotarpį po darbo santykių pasibaigimo.

Daugumoje Europos jurisdikcijų nekonkuravimo susitarimai leidžiami (Austrija, Danija, Kipras, Suomija, Vokietija, Italija, Prancūzija, Graikija, Ispanija, Norvegija, Švedija, Latvija), tačiau taikomi tam tikri apribojimai. Privaloma nustatyti kompensaciją už nekonkuravimo laikotarpį, jei jis tęsiasi pasibaigus darbo santykiams. Portugalijoje susitarimas dėl nekonkuravimo su darbdaviu draudžiamas.

Viešųjų pirkimų įstatymo naujovės - mažos vertės pirkimai, verslui būtina pasiruošti.
Darbo kodekso naujovės 2017 m.
www.manoteisininkas.lt - visos teisinės paslaugos